Antros Kalėdos (arba Velykos kitaip)

Prisidėjau pintinėlę

 Aš kiaušinių didelių,

Ant kiekvieno jų po gėlę

 Didelę nupiešt galiu.

Štai tokį eilėraštuką Adomas deklamavo darželyje šventėje po Velykų. O Velykos šiemet buvo kitokios - su sniego kalnais ir šalpdriba. Nors tai mums šventinės pavasarinės nuotaikos nei kiek nesugadino. Velykinių kiškių laukėm Vilkaviškyje, kur puošėm namus, dažėm margučius, grojom ir dainavom, skaniai gaminom valgyti ir tiesiog buvom kartu.

 

 

 Močiutės pražydintos gėlytės

 Tėtuko papuošta Velykinė šaka (ta pati, kuri buvo per Kalėdas - Kalėdinė :)

 Smagiausias instrumentas grojimui (nors tikrai ne vienintelis mėgiamas)

Adomas jau pradėjo "zysti", kada pianiną vešimės į Vilnių (šakės kaimynams...:)

 Grojimui tinka ir akardeonas

Dažom margučius

 Rezultatas

 

Velykiniai pusryčiai

 

Kadangi visur dumblas, tad vienintelė truputį asfaltuota vieta - Paežerių dvaras, kuris šiuo metu restauruojamas (nors jis labai dažnai restauruojamas)

Nerealios sūpynės prikabintos ant ąžuolo šakos

 

 Grįžę namo ridenome margučius. Kadangi Lietuvoje žiema, tai teko ridenti "namų sąlygomis", bet džiaugsmo buvo ne mažiau nei ridenant ant žolytės.

Antroji Velykų diena - pakeliui namo...

 

Velykos

 Kaip visuomet - šilta, gera ir jauku pas tėtukus. Trūko tik pusbrolių, bet jeigu ieškoti šventėse vien tik pliusų - močiutė ir tėtukas buvo TIK MŪSŲ!! :) Gaila, kad išsikrovė fotoaparatas, tad nuotraukos tik trys.

Velykos 2011

Laukiau Velykų kaip Kalėdų :) Kai Marius pasiūlė mus nuvežti anksčiau, daiktus susikroviau per 30 min. Žaibo greičiu. Gerai, kad vaikų nepamiršau įsidėt...

Aišku, kaipgi šventės be kokių nors nesąmonių? Urtė kosėjo, ir tai temdė mano šventišką nuotaiką, bet...Buvo vis tiek gerai.

Šventiškai pasipuošęs mamos sodas

Velykų stalas

Po sočių pusryčių (vis dar telpa ant sofkos...)

Derinom derinom :) 

Kaip ir kiekvienais metais, pati smagiausia dalis - margučių ridenimas. Aišku, kol nebuvo vaikų, niekas tų margučių ir neridendavo, bet dabar be to - neįsivaizduojamos Velykos. Ir kai suaugę baigia ridenti, vaikai tik pradeda pradėti :) 

Aišku, nebūti ridenti tik margučius :)

 

Geriausias miegas pas močiutę...

Laukiam tikro pavasario

 O čia įrodymas, kad labai laukiam Velykų :)

 

Gera, ryte rasti primerktų žibuoklių...(nors, kaip ten sakoma - jeigu vyras dovanoja gėles be priežasties - priežastis vis dėlto yra....)

Velykos!

Pažadinus, kas buvo užmigdyta,

Velykų saulė patekėjo rytą,

Prikelė žolę, medį, plukės žiedą

Ir vis linksmiau per aukštą dangų rieda.

Velykom važiavom į Vilkaviškį, nes paskutinį kartą buvom buvę per Kalėdas. Aš labai norėjau pas tėvus, o Adomas - pas močiutę, tėtuką, Denį, Arą ir kates :) Adomas jau gal koks mėnuo laukė, kada važiuosim pas močiutę. Sakėm, jog kai baigs sirgti ir kai nebus sniego. Vis eidavo žiūrėti pro langą, yra to sniego, ar ne.

Truputį prisibijojau kelionės, nes žinojau, kad tikrai neužmigs ir kad atsibos, norės išlipti ir t.t. Tam atvejui Marius pasiruošė šokoladą ir sausainių. Bet viskas buvo geriau, nei galvojau. Tik prajuokino vaikinas mus netoli Vilkaviškio. Kuomet Adomui visiškai įgriso sėdėti kėdutėje (o jis gali pats atsisegti) ir Marius sako:

– Adomėli sėdėk, nes sustabdys policija, nubaus, teks susimokėti. Tada neturėsim pinigėlių tau sausainiams ar saldainiams...

– Tėti, tada tu neturėsi pinigėlių cigaretėms...
(nors tėtis tikriausiai visuomet ras pinigų cigaretėms :(((((( )
Pas tėtukus buvo (kaip ir visuomet) NEREALIAI :) Adomas nepaleido močiutės iš akių ir glėbio, tris dienas skambino pianinu (galėjau Mariui priekaištauti, kad šis dar ne Vilniuje). Geriausias Velykų reikalas - daužti ir lupti kiaušinius. Tikriausiai nei vienas per šias Velykas nenusilupo kiaušinio pats - tai darė Adomas (net salotom visus nulupo...)

 

Kitas labai smagus Velykinis reikaliukas buvo margučių ridenimas. Nors teoriškai ridenom visi, tačiau faktiškai rideno Adomas vienas (ir ilgai...)

Gal futbolistą auginam? 

 Prie visų šventinių dalykų, padarėm didelį darbą - parsivežėm rūbelius leliukui :)

Grįžus namo - vėl margučių lupimas...Ir ten ant stalo guli - gaidelis (niekaip nėjo įtikinti kitaip :)