Smagi iškyla prie ežero

Įsodintas į mašiną, Adomas pasitikrino, ar visi dantukai vietoje :)

Deja, dar tik dygstantys...

Štai koks grožis

Papozuojam :)

Su tėčiu reikia apžiūrėti visas pakrūmes, visas antis...

Kai ėjom pasivaikščioti, Adomas rankyte rodė tėčiui kelią

6 mėnuo

6 mėnesio Adomo pasiekimai

Nors ir ne svarbiausias įvykis, bet šį mėnesį Adomas pirmą kartą važiavo su manim apsipirkti į „Maximą“ :)

Iš pasaulio pažinimo serijos – atrado lovytės šniūrelius, kuriais pririštos apsaugos. Vaikinas buvo užsiėmęs labai ilgai...

Adomas jau pradėjo domėtis knygelėmis kietais puslapiais: vartome, pasakoju, kas kur yra, su jo rankyte (pirštuku) rodau į gyvūnus, pasakoju apie juos. Adomas gal 10s žiūri susidomėjęs, o po to knygelė keliauja į burnytę – jis „skaito“ taip, kaip ir turi skaityti tokio amžiaus vaikelis…
Vis dar mėgstamiausias žaislas – bitutės griaužimas...

Taip pat šį mėnesį Adomas pradėjo valgyti „tikrą“ maistą. Balandžio 5 d. paragavo bulvių košės. Matino labai šauni komanada – tėtis ir močiutė, o aš laikiau. Nu bulvė Adomui, švelniai tariant, pasirodė labai ne kokia...

5,5 mėn. pradėjo vartytis ant šoniukų. Paliktas ant lovos sukasi aplink savo ašį.

Dar Adomui labai patinka įvairiausi žaidinimai, o pats pačiausias žaidimas – slėpynės.

Tėtis moka labai prajuokinti, ypač kai pradeda loti lyg šuniukas AU AU AU arba kniaukti kaip kačiukas MIAUU. Tuomet labai krykštauja ir juokiasi :)

Viliuko gimtadienis

6-dienį važiavome į Kauną atšvęsti Viliuko trijų metų gimtadienio. Tai buvo pirmasis Adomo 'rimtas' gimtadienis. Diena buvo labai saulėta ir šilta. Štai kelios akimirkos iš pabuvimo rimtame gimtadienyje!

Viliukas apžiūrinėja dovanas

Kaip saugu pas močiutę ant rankų

Pusbrolis Viliukas gavo dar dovanėlių iš Eglės. Bet labai patiko ir pakavimo popierius!

Kauno marios, prie kurių vyko gimtadienis.

Viliukas smeigia tris žvakutes ant torto

Buvo ir fejerverkų!!!

Pirmosios Velykos

Pagaliau atėjo Adomo pirmosios Velykos. Nors margučių valgyti dar negalima, bet buvo sudaužti visų margučiai :)

Adomas gavo dovanų labai žalią kamuolį

Pirmasis margutis

Reikia kuo tvirčiau jį laikyti!

Su močiute

Pozuojam

Viliukas labai nori draugauti su Adomu, tik šis dar per mažas rimtoms draugystėms :)

5 mėnuo

Mūsų žiogui – 5 mėnesiai.

Ką išmoko Adomas:
1.Labai gerai įvaldė graužimą. Pagrauždavo ir prieš tai, bet šį mėnesį močiutės dovanotą bitutę taip sučiulpė, kad net tos bitutės rageliai pakeitė spalvą ir kietumą (spalva tapo tikrai jau nučiulpta, o nuo seilių dar ir sukietėjo kaip cementas). Nors bitutė pati skaniausia, tačiau į burnytę keliauja viskas, kas sutinkama pakeliui ir ką galima įsikišti.

2. Kitas svarbus įvykis – išmoko sėdėti atsirėmus, pusiau sėdomis. Ir žinoma, tuomet kažką griaužti...

3. Labai atsisuko seilėjimo kranelis. Nors prieš mėnesį šis procesas buvo labai švelnus, dabar persirenginėjam per dieną po kelioliką kartų.
4. Kitas labai svarbus augimo žingsnelis – paėmė į rankutes močiutės duodamą žaisliuką (kovo 9 d.)

Nors Adomas labai bijosi automobilinės kėdutės, nes jaučiasi joje nesaugus (nors turėtų būti atvirkščiai...), iškeliavom apsikrovę didžiausia krūva Adomo rakandų pasisvečiuoti pas tėtukus į Vilkaviškį (kovo 7-11 d.). Kelionėje Adomas buvo labai neramus, nes važiavome jau vakare, ir jį gąsdino pravažiuojančių mašinų šviesos. Vargšiukui tos šviesos visą kelią trukdė užmigti. Jis baisiausiai pyko, kad įsodintas į kėdutę, netgi porą kartelių buvau išsitraukusi berniuką, kad nuraminti. Po tokio varginančio važiavimo Adomui labai sunku buvo naujoje vietoje, bet kitą dieną reikalai pasitaisė ir praleidom labai smagų pirmąjį savaitgalį Vilkaviškyje :)

4 mėnuo

Mūsų žiogui – jau keturi mėnesiai. Mažylis visai jau nebe „lėliukas“, o jau mažas vaikelis. Na, visų pirmiausiai Adomas užsiaugino nemažus žandukus, kurie kelia šypseną visiems, kam patinka kūdikiai.

Adomas kol kas valgo tik mamos pienelį. Nors pienelis ir nėra „vaistas nuo visų ligų“, tačiau naktį Adomas puotauja be perstojo. Tačiau jeigu Adomas nenori valgyti ir supyksta, tai jau pienelis tikrai nepadės!
Nors ir šiaip Adomas šypsniukas begalinis, bet Mariui grįžus iš darbo vieną vakarą, vaikinas iš tiesų ėmė kvatotis. Priežastis irgi juokinga – Marius su Adomu stovėjo prie veidrodžio ir visaip kvailiojo, maivėsi... Tačiau tą dieną viskas Adomui pasirodė ypač juokinga (vasario 21 d.). O sekantis juokas buvo skirtas Vilkaviškio močiutei kovo 8-tosios proga!

Adomas kartais „prakalba“ visų pasaulio garsų ir intonacijų gama. Štai vieną dieną pradėjo kalbinti savo nuotraukas kompiuteryje. Ištisais sakiniais ir įvairiausiais garsais (vasario 18 d.). Kartais taip pradeda pasakoti apie savo vaikiškus rūpesčius rūpestėlius ilgiausiais sakiniais. Netgi supyksta, jeigu žaislinis pelikanas netelpa į burnytę.
Adomas vis ilgiau išlaiko galvytę pakėlęs gulint ant pilvelio.

Šį mėnesį Adomas labai stipriai išgąsdino mane. Nuėjom į vonią pasikeisti pampersių ir išgerti eilinę vitamino D ir geležies porciją. Pasiguldžiau kaip visuomet ant „vystymo stalo“ – skalbimo mašinos, ir jisai porą kartų žiauktelėjęs nustojo kvėpuoti, pasikeitė veiduko spalva. Išsigandau nerealiai. Paėmusi pradėjau purtyti žemyn galvyte (nors žinau, kad tai labai labai negerai, bet buvau taip išsigandusi, kad tik jisai įkvėptų...) Net šmėstelėti spėjo beprotiška mintis, kad jau viskas, praradau vaikelį... Bet Adomas tada įkvėpė ir pradėjo verkti. Paskambinau iš karto Mariaus mamai, kuri pasitarusi su gydytoja liepė mums nedelsti ir iš karto važiuotiį Antakalnio vaikų ligoninės priimamąjį. Taip mes pragulėjome ligoninėje tris dienas. Daktarai užrašė baisią diagnozę – kad tai apnėja, įtarė, jog gali būti neišsivystę kvėpavimo centrai, ir kad Adomas pamiršta įkvėpti, bet priepuoliai daugiau nepasikartojo.
Ir ligoninėje Adomą kamavo labai stiprūs pilvelio skausmai, bet tai buvo paskutinis kartas, kai jam sopėjo pilvelį. Ir pagaliau baigėsi vieni mūsų didieji vargai...

4 mėnesio pabaigoje Adomas atsisėdo ištiesęs nugarytę (kovo 24 d.)

Saugu ir gera miegoti ant tėtuko rankų....

Šalia tėčio irgi labai gera...

Ruošiamės į lauką

Pratinam Adomą prie automobilinės kėdutės :)

Argi jie ne panašūs? :)

3 mėnuo

Trečio mėnesio pasiekimai tiesiog įspūdingi!
Pirmiausiai, tai Adomas pasuka galvytę ten, kur girdisi įdomūs garsai (sausio 7 d.). Iš dešinės į kairę.

Taip pat išmoko (po ilgų pasitreniravimų) pats nuo šono atsiversti ant nugarytės. Labai jau mėgsta dešinę pusę, ir kaip tikras rimtas užsispyrėlis atkakliai neguli ant kairės pusės. Nu ir kam gi? Jeigu galima pasisukti ten kur norisi :) Kad ir į sieną dešinėje, bet vis tiek dešinėje visa esmė. Ką tie žaisliukai kairėj pusėj….

Dar vienas pasaulio atradimas – kumštukai. Ir jie pastoviai randami burnytėje. Marius sako, kad atsigėrus pienelio, reikia ir mėsytės užkąsti.... Labai patinka maudytis :)

Išgirdom pirmąjį aiškų trigarsį – AGU (sausio 8 d.). Nu ir išriedėjo pirmoji tikra ašarėlė – tie rasos lašeliai susiję su noru... valgyti.
Ir žinoma, socializacija... Sausio 26 d. Adomas pirmą kartą lankėsi svečiuose pas Jorį. O po kelių savaičių, Joris su tėveliais vakarojo pas mus. Abu mazgiai buvo įsodinti į automobilines kėdutes ir kol tėveliai valgė pasikeptus kepsnelius, stebėjo aplinką. Tik Adomui tokie pasėdėjimai turi trukti labai trumpai, nes greitai atsibosta sėdėjimas vienoje vietoje. Vaikinas privalo viską gerai matyti. Tikra nuobodybė sėdėti vienoje vietoje ilgiau nei 5 min. O ir automobilinė kėdutė labai labai gasdino iš pradžių. Vis įsodindavom pasėdėti, pamažu ilgindami tarpus, nes tik pasodinus pasipildavo ašarėlės.