Važiuojam iš darželio namo. Aš visa rimta vairuoju. Vaikai, kaip bebūtų keista, ramiai šnekučiuojasi (nes paprastai klykia, kad karšta, kad pas tėtį mašinoj daug daug geriau, nes nedušna ir t.t.). Adomas man sako: – Mamyte, kai užaugsiu ir būsiu daktaras, tai nebūsiu tas, kuris naktį dirba. Naktinės pamainos – ne man. Ir šiaip, būsiu tas, kuris pjauna. Aš jo klausiu: – Tai chirurgas? Labai įdomi specialybė. Urtė tuo tarpu įsiterpia į pokalbį: – O aš tai būsiu princesė. Adomas čia jau neištveria (nes ten kur nėra logikos – jam nelaiko nervai): – Bet Urte, tu gi pati supranti, kad tokios specialybės nėra??? Urtė jam atšauna: – Nu bus. Aš būsiu.
Važiuojam kaiman. Fotografas: mama. Vairuotojas: tėtis.
No comments:
Post a Comment