Kerpam ir kerpamės

Mes laukiam Kalėdų. Labai. Ir dar kovojam su Adomo nauja aistra - kirpti. Su žirklėmis vaikinas draugauja jau seniai. Kai buvo daug mažesnis, duodavau bukesnes žirkles ir jis ramiai sau karpydavo (o ramus jis labai retai būdavo...). Bet praeitą savaitę vaikai nėjo į darželį, nes supūliavo akytės. O viso to priežastis - žirklės. Ir Urtės lėlė. O buvo taip, kad jie nukirpo lėlei galvą - Urtė laikė už kojų, o Adomas kirpo...Ir po to visą sinteponą ištraukė. Gal, sakau, chirurgai bus??? Bet už blogus darbus - užpūliavę akys. Ir aš spėju, kad sinteponas sualergizavo.

 Vaizdelis tik atidarius vaikų kambario duris...

 Urtė nepraleido progos papozuoti...

 Beje, galvą lėlei prisiuvau. Tik dabar ji kažkodėl labai kreivai žiūri...
Kitas "smagus" kirpimas buvo Urtės plaukuosenos. Adomas sesei liepė sėdėt užsimerkus (nes pastoviai klykiu, kad žirklėmis sesei akių neišbadytų...), ir prišnekėjo, kad bus GRAŽUOLĖ kai ją apkirps, tai ta ir sėdėjo, kol nepamatė, kad blondiniškos kudlos krenta ant žemės ir atgal uždėjus niekaip nesilaiko... Tuomet Urtė susinervino, nubėgusi išsitraukė karolius ir vis tiek buvo pati gražiausia - ot :)
Ir šiaip, kažką paliejus ant kilimo vaikų kambaryje, kai pradėjau bėdavot - kaaaip aš TAI išvalysiu, iš Adomėlio gavau patarimą - O tu iškirpk tą vietą...Tai dabar laukiam ir labai tikimės, kad Adomo meilė žirklėm ir kirpimui truputį priblės...