Kalbam toliau

 Sode Urtė vis lipa į antrą aukštą, aš sakau: – Daugiau nekelsiu jeigu dar lipsi.

Jinai šaukia: – Mamyte būk geras, būk geras!!!

Arba šaukia: – Mamaaa!!!

Klausiu: – Kur tu? 

Ji atsako: – Aš namie...

Džiūsta močiutės kelnės: – Abomėli, neliesk močiutės pėdkelnių.

Atsikėlusi šaukia močiutę: –Mociute, as laukiu!!!

Kalbam su Adomu apie santuoką (tikslaus konteksto neatsimenu, bet esmė, jog apie vedybas). Aš jam aiškinu, kad kai jis užaugs - irgi turės žmoną, ir ją ves. Jis man atsako: – O kur aš vesiu? Į kamarą?