Šeimos šventė darželyje

Buvo labai gražu. Adomas deklamavo (tik iš to džiaugsmo nespėjau nufotografuoti), bet buvo nerealiai gera.

Greičiau jau ta vasara ateitų...

Pavasarinė Kopenhaga

Paskutinį kartą Danijoje buvau kuomet mokiausi 11-toje klasėje. Tai buvo pirmoji rimtesnė kelionė į užsienį (neskaičiuojant kassavaitgalinių kelionių į Kaliningradą su tėtukais, ir kelionės į Rumuniją su tėvais :) Geras jausmas - sugrįžti :)

 

Pirmoji kelionė traukiniu

 Keliavom traukiniu į Kauną... Įspūdžiai mieguisti :) Abu vaikai užmigo ir praparpė iki Kauno...
 

 

Kalbam toliau

 Sode Urtė vis lipa į antrą aukštą, aš sakau: – Daugiau nekelsiu jeigu dar lipsi.

Jinai šaukia: – Mamyte būk geras, būk geras!!!

Arba šaukia: – Mamaaa!!!

Klausiu: – Kur tu? 

Ji atsako: – Aš namie...

Džiūsta močiutės kelnės: – Abomėli, neliesk močiutės pėdkelnių.

Atsikėlusi šaukia močiutę: –Mociute, as laukiu!!!

Kalbam su Adomu apie santuoką (tikslaus konteksto neatsimenu, bet esmė, jog apie vedybas). Aš jam aiškinu, kad kai jis užaugs - irgi turės žmoną, ir ją ves. Jis man atsako: – O kur aš vesiu? Į kamarą? 

Kaip kvepia pavasaris Vilniuje

 Į kelionę su guzu ant žando

 Pati rimčiausia transporto priemonė

 Pati jauniausia močiutė :)