1. John Irving .Vandens metodas".
Oficialiai: Romane pasakojami Fredo Tramperio, amžino studento, artėjančio prie trisdešimtmečio ir stovinčio ties antrosios santuokos slenksčiu, vargai ir nuotykiai. Fredą Tramperį kamuoja šlapimtakio sutrikimas. Iš šelmio gydytojo pasiūlytų gydymo būdų jis pasirenka trečiąjį - vandens - metodą, reikalaujantį paprasčiausiai gerti kuo daugiau vandens prieš ir po lytinių santykių, kad iš ligos pažeisto šlapimtakio išsiplautų bakterijos...
„Vandens metodas" - tai savotiška išpažintis, kurioje Fredas dėsto tragikomiškas savo gyvenimo ir meilės peripetijas. Jis pasakoja apie vaikystę Naujojoje Anglijoje, nuotykius studijuojant užsienyje - Austrijoje, doktorantūrą Ajovoje, „dabartį" - aštunto dešimtmečio pradžios Niujorką, mėginimus atsiriboti nuo savo paaugliškos patirties. Ir, žinoma, kalba apie komplikuotus santykius su moterimis...
Patinka man John Irving'o rašymo stilius, patinka jo istorijos ir herojai. O šita knyga visai nieko (nors skaičiau ir geresnių jo knygų). Buvo vietų, kur iš tiesų buvo juokinga. Dabar ją nugriebė mano mama, nes tą vietą apie anties medžioklę tikrai reikia perskaityti :)
2. Paulo Coelho. "Portobelo ragana"
Oficialiai: Paulo Coelho romanas „Portobelo ragana“, kuriame autorius grįžta prie dvasinių stebuklų ir žmogaus sielos tobulėjimo temų. Pagrindinė romano herojė – Atėnė. Ji našlaitė, palikta čigonės mamos Transilvanijoje ir įtėvių išvežta į Beirutą. Mergaitė nuo mažumės pajunta turinti nepaprastų sugebėjimų. Paskatinta tikėjimo ir aistros, nesuprantamų daugumai jos bendraamžių, ji klaidžioja po Europą ir Viduriniuosius Rytus, siekdama būti priimta, ieškodama tikrojo savo gyvenimo kelio. Atėnė tampa šių laikų raganų medžioklės objektu. Knygoje autorius surinko prisiminimus žmonių, pažinojusių ar bent maniusių, kad pažįsta Atėnę. Šie pasakojimai, išdėlioti kaip interviu, romane sukuria nepaprastą ir gyvybingą Portobelo raganos portretą.
Kažkodėl skaitant nepaleido mintis, jog jeigu jau rašytojas geras, tai ir knygos jo turi būti geros...bet matyt taip būna ne visada...Nagrinėjami vis tie patys egzistenciniai klausimai, kuriuose rašytojas aptarinėja visose savo knygose. Bet skaityti galima :)
3. Paulo Coelho. "Brida"
Oficialiai: "Brida" - tai užburianti meilės misterija. Jame pasakojama jaunos airių kilmės merginos, jaučiančios nenugalimą potraukį magijai, kelionės į savęs pažinimą istorija. Keliaudama Brida sutinka Mokytoją ir Saulės Tradicijos Magą, kurie padeda jai įveikti baimes ir patikėti gėriu, išmoko priimti raganystės dovaną ir šokti pagal slaptą pasaulio muziką. Tačiau Magas iškelia jai sąlygą: norėdama pažinti Visatos išmintį ir jos slėpinius, ji turi atsisakyti asmeninės laimės.
Knyga gera, bet man dviejų to paties autoriaus knygų iš eilės (tiesą sakant, per 3 dienas...) buvo per daug :) Panašios mintys, situacijos... Mano mama pradėjo skaityti, bet po keliasdešimt lapų Coelh'ą išmainė į Irving'ą. Nors man tai (stumdant miegančios Urtės vežimėlį...) knyga skaitėsi lengvai. O buvo vietų, kurias ėjau cituoti pietus gaminančiai mamai (pvz. apie indų plovimą...labai į temą :)
