Urtės 10 mėnuo

Pirmiausiai šis mėnuo - antrojo dantuko mėnuo. Labai jau skaudžiai ir ilgai dygo abu dantukai. Bet užtat kokie!  Ech, kaip gerai graužti lovytės kraštą... Tikrai tikrai sveikos lovytės nebeparduosim...Tikiuosi, kad Urtulė neilgai bus bebrų draugė (nors žinau, kad iš vaikų niekuomet neprasigyvensim, bet gal iš jų baldų kaip nors...). Taigi, antras dantukas - oficialiai balandžio 11 d.
Vieną dieną, beverdant pietus, Adomas ir Urtė žaidė manieže. Tik girdžiu Adomo monologą:

-Taip, Utule, matau dantuką. Vienas tikai tikai yja. Vat o anto nematau. Palauk daj, tuojau aš...

Nu galvoju reikia žiūrėt ką ten mano vaikai apžiūrinėja - tik užmetus žvilgsnį tooooks juokas paėmė - Adomas sukišęs abi rankas Urtulei į burnytę apčiupinėja/apžiūrinėja dantukus. O jinai, visa išsišiepusi/išsižiojusi, patenkinta kaip tortas sėdi, didelėm akim klapsi... Vat pabandytų tėtis ar mama tokią apžiūrą atlikti, iš karto būtų į vietą pastatyti...Bet čia gi Brolis, jam daug daugiau leidžiama :)

Močiutė padovanojo Urtei tobulą lėlę - 1. be plaukų (dėl to galima laižyti laižyti....), 2. verkia, šneka, knarkia ir leidžia kitokius garsus, 3. baisiai įdomu, kaip įstatytos lėlytės akys - Urtulė užsiėmusi būna bent 15 min. tai tikrai. Ir tai jau labai geras žaislas, ne tik Urtei, bet ir Adomui. Kai Urtei skaudžiai dygo dantukas, vieną naktį tik su šita lėlyte ir užmigo...

Ir dar, Urtė išmoko žaisti ir išdykauti. Jeigu anksčiau galvojau, jog gal netyčia taip vaikui gaunasi, tai dabar visai jau ne netyčia, o smagu labai labai pažaist.

 Vis dar pats geriausias reikalas yra vaikštynė ir Urtės "taškai".  Nors iš principo gal ropojimas ir daugiau galimybių atveria, tik kad labai jau dideliu greičiu tas mano vaikas transportuojasi, tad tenka ropojimo plotus riboti. Nors vėlgi, taisyklių nepaisymui yra Brolis, kuris visuomet atveria mamos uždarytas duris ir dar net paragina sesę - Jeigu tu tik noji, utuje, eik eik, pala, as tau tuoj dujis atidajysiu... Gėris tie broliai, ne kitaip :)

 

Svečiavosi pusbrolis Pi, smagu buvo žiūrėti, kuomet Pijus pribėga prie Urtės, per petį paploja ir garsiai konstatuoja - SESĖ :)

O taip gali tik Tėtis :) 

Mamos bigudukai - be konkurencinis gėris (nu gal tik brolis gali būti geriau). Visi pazyzaliojimai išnyksta kaip dūmas...

Ir dar, šio mėnesio pasaulio pažinimo-fizinės raidos viršūnė - Urtė išmoko rodyti ATE. Ropoja iš kambario - aš jai sakau - Urtule, kur trauki? Gal grįžk? - O jinai atsisukusi man parodo ATE ir toliau traukia savais reikalais. Kol kas šį jos neklausymą "nurašau" kaip paišdykavimą, o ne neklausymą :)

 Smagu tvarkytis!

ir gaminti ledus...

ir su broliu visuomet visur smagu...

Velykos 2011

Laukiau Velykų kaip Kalėdų :) Kai Marius pasiūlė mus nuvežti anksčiau, daiktus susikroviau per 30 min. Žaibo greičiu. Gerai, kad vaikų nepamiršau įsidėt...

Aišku, kaipgi šventės be kokių nors nesąmonių? Urtė kosėjo, ir tai temdė mano šventišką nuotaiką, bet...Buvo vis tiek gerai.

Šventiškai pasipuošęs mamos sodas

Velykų stalas

Po sočių pusryčių (vis dar telpa ant sofkos...)

Derinom derinom :) 

Kaip ir kiekvienais metais, pati smagiausia dalis - margučių ridenimas. Aišku, kol nebuvo vaikų, niekas tų margučių ir neridendavo, bet dabar be to - neįsivaizduojamos Velykos. Ir kai suaugę baigia ridenti, vaikai tik pradeda pradėti :) 

Aišku, nebūti ridenti tik margučius :)

 

Geriausias miegas pas močiutę...

Dekupažas - antras dublis

Taigi, atėjo eilė lagaminui. Gal atrodo ir ne super, bet atrodė daug daug baisiau :) 

Mariaus mamos vazonai

Ledai...

Radau interneto platybėse superinį receptą naminių ledų. Greita ir skanu. Tik bėda, kad kiek kartų darėm, tiek Adomas po to su raudona gerkle vaikščiojo...Dabar galvoju, kad gal vasaros palauksim...
Receptas:

- 200 g grietinėlės (35% )
- 2 kiaušiniai

- 3-4 šaukštai cukraus 

- pabarstukai, skaldyti riešutai ir t.t.
Viename dubenyje išplakame kiaušinius su puse kiekio cukraus, kitame – grietinėlę su likusiu cukrumi. Viską atsargiai sumaišome,  ir dedame į šaldytuvą. Aš naudoju nuo varškytės indelius, nes specialūs indeliai su Mikės Pūkuotuko herojais nepatogūs (neina išimti ir valgyti, kad ledai būtų ant pagaliuko, o šaukštukas nepasiekia dugno, tad mūsų vyresnėlis būna saldus nuo - iki ...)

Pelytė

Kai Adomas buvo pusantrų, nutariau, jog labai smagu žaisti mamos megztais žaisliukais. Ir pabandžiau numegzti pelytę. Ir gavosi šnipštas...Adomas tik pamatęs galutinį variantą konstatavo - Dėdė. Jokie įtikinėjimai, jog tai visai ne dėdė nepadėjo...

Taigi, pelytė - dėdė:

Atsipūtęs Dėdė :)

Seniai norėjau išardyt (sintepono taigi daug prikimšau :D ) arba išmest, bet kažkaip pragulėjo siūlų lagamine, o vieną dieną Adomas pamatė, ištraukė ir dabar pelytė gulinėja žaislų būryje. Galiu beveik ir pasidžiaugti, kad Urtulei tas dėdė visai nieko :)

Toliau mezgu...

Šį kartą - blauzdinės Urtei. O megzti blauzdines man labai patinka, nes 1. per 20 min. matyti galutinis variantas (o tai labai gerai man, kaip greito rezultato mėgėjai) ir 2. tai tikrai nešiojamas daiktas (nes pvz. rožinis moherinis megztukas dedamas Urtei tik todėl, jog kaip čia tiek mezgus vaikas nenešios...).

Nu kadangi pradėjus negaliu sustoti, tai ta proga pradėjau megzti liemenę Urtei...jau nedaug ir beliko :)

Laukiam tikro pavasario

 O čia įrodymas, kad labai laukiam Velykų :)

 

Gera, ryte rasti primerktų žibuoklių...(nors, kaip ten sakoma - jeigu vyras dovanoja gėles be priežasties - priežastis vis dėlto yra....)

Adatinė mamai

Planas įvykdytas :)

Pagaliau į mūsų namus atėjo Dekupažas

Tobuliausia veikla man - tai veikla, duodanti greitą rezultatą. Jeigu kažkokio darbo nepadarau 24 val. bėgyje, tikimybė jog tai ir nebus padaryta išauga jau net ne aritmetine, o geometrine progresija. Ir taip visose "veiklos" srityse. 

Taigi, apie ką aš čia? Nu tai štai - pagaliau pabandžiau dekupažą. Jau keleri metai kaip (beveik) visas Lietuvos Respublikos moteriškes apėmusi dekupažinimo isterija. Tikriausiai jau nebeliko nei vienos, kuri nebūtų pabandžiusi ar bent girdėjusi apie dekupažo meną. Ir dar, tikriausiai dekupažinimo šūkis galėtų būti naudojamas ant ŠMC esnatis užrašas - Visi yra menininkai, tačiau tik menininkai tai žino... Dar patiko vienas perskaitytas patarimas pradedantiesiems - kuo daugiau sluoksnių lako, tuo darbelis atrodo meniškesnis. Nu be komentarų :)

Taigi, nors apie ši Meną buvau pasiskaičiusi jau kai laukiausi Adomo (tuomet net kelias dienas norėjau viską susipirkti reikiamas priemones) ir teoriškai tikrai buvau gerai pasikausčiusi, išbandžiau dekupažą prieš kelias dienas. Kadangi dažų ir lako nusipirkau tikrai pakankamai (nors ir statybinių reikmenų skyriuje, nes "tikros" dekupažo priemonės bais jau nepigios, o mano moteriški hormonai dekupažui gali ir išsikrauti), nudažiau/apklijavau/nulakavau WC suoliuką ir tikrą austrišką lėkštę, o kad nebūtų per mažai - pieštukinę ir virbalinę (ten susimerkiau visus virbalus ir vašelius, tad ir pavadinimas šustras :).
1. WC suoliukas (WC - nes Adomas jį naudoja pasilipimui ant didelio tualeto).

2. Austriška lėkštė. Vežiau ją iš pačios Vienos. Kelionės metu labai apsitrynė lėkštės apačia, kuri buvo nudažyta juodai, netgi buvo bandymas nugramdyti juodus dažus, tačiau deja...reikalą tai tik pablogino...

Viso kito smulkaus "meno" nerodysiu, arba gal kada nors, kai nufotografuosiu. Gaila, kad neturiu orginalų nuotraukų, nes dabar daiktai atrodo tikrai tikrai geriau (kaip ir turėjo būti :) Ir dažymo - lakavimo procesas labai išvalo galvą. Vienžo - patiko. Bandysiu dar. Dabar eilėje laukia Mariaus mamos vazonai ir senutėlis lagaminas. Tiesa, yra minčių perdažyti mūsų medinę lovą, kuri dabar natūralios medienos...tik Marius į tai žiūri įtariai - ir tai, labai labai švelniai pasakyta...

Sveikas maistas

– Adomai, ko nori vakarienei?  (o tas Adomas kaip visada nieko nenori...iš nevilties siūlau bet ką, ką tik galėtų bent palaižyt...) Gal nori jogurto su dribsniais?
– Mama, aš tavęs noriu paklaust...
– ?
– O jogurtas - tai sveikas maistas?
–...

 Iš tiesų, klausimas mane labai nustebino, nes niekuomet nekalbėjom apie sveiką ir nesveiką maistą. Vis galvojau, jog dar per anksti. O ir nesveiką maistą mes nelabai valgom. Tiesa, Adomas buvo "įsisukęs" į kečiupą, bet Marius nupirko vieną kart aštraus ir po vieno lyžtelėjimo Adomas daugiau nebeprašo. Vat bent vienas pliusas, kai vaikas nevalgus, suvalgo mažiau ir nesveiko maisto :)

O ta Adomo savybė, jog iš vienintelio žvilgtelėjimo gali nuspręsti ar tai valgoma, ar ne, mane vietoj "užmuša". Ir frazė - Aš gi MATAU, jog neskanu... - patenka į dažniausiai naudojamų frazių dešimtuką :)