Kalėdos :)

Tą pačią dieną po Adomo karnavalo, važiavome pas tėtukus švęsti Kalėdų. Ramios, šiltos ir pačios nuostabiausios šventės su šeima. Aš žinau kur yra rojus. Jis yra žemėje, kai visa šeima susirenka kartu ir galim džiaugtis vieni kitais. 

 puošiama eglutė

 šilčiausia ten, kur šildomos grindys...

 Mūsų vaikai :)

Kalėdinė šventė darželyje

Šiemet Adomas per Kalėdų šventę darželyje buvo ežiukas. Vis laukiau laukiau kada prasidės patys smagiausi dalykai auginant vaikus - jų karnavalai, kuomet reikės siųti kostiumus. Atrodo, jog sulaukiau. Dėl Adomo ežiuko kostimo netgi paaukojau Konstitucinės egzaminą... (reikėjo rinktis, ar siuvu kostiumą, ar mokausi... prasitęsiau sesiją ir siuvau kostiumą :)

Ežiukų mafija :)

Taip vaikai gali žiūrėti tik į Kalėdų senelį...:)

Šventė buvo labai graži ir smagi. Tiesa, Urtė pradėjo verkti kai Kalėdų senis bandė pasisodinti ant kelių, bet tai buvo iš piktumo, kad Adomas ją bandė prinešti prie Senelio (o jinai jau seniai gali eiti pati :) Bet taip gražu, kad broliukas padeda, vis dėlto gerai tie broliai...

Kalėdų laukimas

Madam KuKū

Taip Adomas nedarė

Mokomės dalintis

...su pele...

Operacija

Viskas prasidėjo kai Adomui buvo 1,5 metukų. Pastebėjau, jog paraudusi akytė. Gydytoja nutarė, jog tai alergija. Paskyrė vienus vaistukus, o po  - kitus, po to  - dar kitus... Važiavom į Santariškes nustatinėti kam jis alergiškas. Nieko nerado, tad nutarė, jog paslėpta alergija. Ir po gerų 2 metų, pagaliau gavom siuntimą į Santariškes, kur per 5 minutes pasakė, jog akytėje - įgimta pigmentinė dėmė, kurią reikia kuo greičiau išoperuoti, nes jinai plečiasi. Paskyrė operacijai vieną datą, bet Adomėlis iš vakaro pradėjo kosėti. Tuomet paskyrėm datą po kelių savaičių. Operacija praėjo gerai, tik sunku berniukui buvo po narkozės. Bet dabar akytė sveika (važiuojam vis pasirodyti į Santariškes pas gydytoją).

 Po operacijos

 Adomėlis sveiksta

Sesė atėjo aplankyti :)

Pirmas mūsų moliūgas

Nu moliūgas pirmas ne todėl, kad niekada neturėjom moliūgų namie. Turėjom ir ne vieną. Bet visi būdavo skirti sriubom. Šitas moliūgas ypatingas - jis Helauvyninis moliūgas. Pjausčiau pirmą kartą, galvojau kad bus sudėtingiau. Patiko. Labai. Kitais metais - moliūgai, laikykitės! :)

Adomui 4

Štai mano vyriausiam žiogui ir suėjo visi cieli 4 metukai.Gimtadienio nešventėm, nes Adomą "saugojom" akytės operacijai (o jau vieną datą buvom nukėlę). Kažkaip nepavyksta su gimtadieniais Adomo - visus 4 kartus arba jis pats serga, arba jo kviečiami svečiai sirguliuoja. Bet atrodo, jog su amžiumi tai praeina, ir kitais metais Adomas planuoja švęst gimtadienį kaip ir priklauso - draudų būry :)

Tortas arba valgymo ypatumai Nr. 2

Valgymo ypatumai

Apie Urtę

Bandysiu surašyti, ką gi moka tas mano 1 metukų ir 2 mėnesių žiogelis. Vis lyginam su Adomu, ir abu su Mariumi stebimės vis dėl to kaip nieko neatsimenam (nors tai buvo ne taip ir seniai...) Arba senatvė, arba su atmintim negerai... (o tai jau senatvės požymis :)

Urtės žodynas - dažniausiai vartojamas žodis BAI (baik) ir UP (kuomet reikia pakelti patingusius sėdinčius tėvelius, pasiprašyti ant rankų arba šiaip kažką parodyti kas yra viršuje), ADI (Adomas), TĖTĖ ir MAMA (kaip ir nereikia vertimo, visiems ir taip aišku :), LIALIA AAPA (kuomet lėlytes migdo, dainuojama tokia lopšinė), LE (galima lengvai su maišyti su LIALIA, bet tai - ne tai, o lempa). O žodelį ATIA (kuris reiškia Ačiū sako jau seniai. Daugiau į galvą nešauna, ką Urtulė moka pasakyti. Bet parodo viską aiškiai, tai kad ir su skurdžiu žodynu išsiverčia mergina puikiai :) 

Mėgstamiausia veikla - tvarkytis (vot čia tai jau visa į mamą :) Jeigu brolis piešia ir flomasteriai visur kur aplink - Urtė viską staigiai sudeda ten kur reikia, o po to išima, po to vėl sudeda...Šakės mano tupervari indeliams, kurie lb lb dažnai tvarkomi.

Kita mėgiama veikla - rengtis. Galima netgi po kelioliką kartų per dieną. Svarbu, kad gražu būtų. Ir žieminiai batukai su rožiniu kailiuku (nu man asmeniškai - siaubų siaubas, bet Urtei labai gražu...), nors ir prie +38 (o tiek tikrai būna mūsų šiltnamyje 9-tam aukšte) pats tas :) 

Turbūt rimčiausia Urtės aistra -  keturkojai padarai. Ypač katės, šunys ir paukštukai. Nu ir ožiukai :) Tik suėjus metams - labai užsiauginom netgi ne vieną ožį. Porą kartų krito ant grindų atbėgus raguotajam, bet susimušė galvą ir daugiau tokios veiklos nevysto.

Dabar supratus, kad ne visuomet privaloma važiuoti į lauką su vežimu, jinai daro tiltelius ir klykia tik priartėjus prie vežimo, tad einam į lauką be vežimo. Ryte anksčiausiai puola ieškot batų ir kepurės, po to stovi visa laiminga prie durų ir laukia - nu kada jau eisim į lauką????

Ir šiaip Urtė - labai jau mielas ir meilus vaikas (nors bučinius bent kol kas dalina atsargiai - tik broliui ir man, netgi tėtis ne visuomet gauna :) Bet užtat pamačiusi senelius, arba grįžtančius tėtį su Adomėliu iš darbų iš džiaugsmo juokiasi balsu.

Dar man su šitas vaikas patinka tuo, jog viską valgo. Tai nerealus gėris (po visai nieko nevalgančio brolio :) Jinai netgi pomidorus ir agurkus valgo, ir dar prašo. O aš galvojau, kad taip nebūna... 

Vasaros trupinėliai...

Bevandeniam baseine (nors po to tai vandens pripylėm :)

Adomo pusryčiai

Su pusbroliu Čarliu

Visi trys berniukai

 

Svarbiausia - statybinis šalmas

Močiutės gėlynas

 

Debesėlių ganymas

Prie jūros...echh...

Bandom atkasti sesę

Panašūs?

Po n-kadrų - mamai įtikusi foto su liūtuku

Laimėjom! Krepšį šį kart, Adomėlį išlošėm prieš 3-jus metus :)

No comments...

Rūpestėlis...

Mauglis pajūryje

Ten kažkur toli toli...

Sapnas

Sapnavau, sapnavau, kad mėnulyje buvau.

- Ką gi tu matei mėnuly?

- Ten saldainių krūvos guli,

Stovi kalnas šokolado, teka upės marmelado,

 o ledų, o ledų –

Vos paeit gali – slidu!

Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo...

Bet pažadino mamytė:

Pusryčiai ant stalo...

Mama! Kam mane prikėlei,

taip mėnulį gera....

O mamytė veidą prausia

ir šypsodamasi klausia:

Ar tik nebuvai tu spintoj,

kur saldainiai guli?

Šiandien spinta užrakinta-

skrisk sau į mėnulį!!!

Adomas labai dažnai "snapuoja" :) Beveik kiekvienas rytas prasideda fraze - Mama, o aš snapavau... 

Ir dar vienas keistas dalykas - kai migdomės, vakare visuomet liepia užsimerkti ir klausia ką aš matau. Nes jis visuomet mato šulinį (???) Bandžiau aiškintis kokį, bet paaiškino, jog tai šulinys iš kaimo, kur tėtukas vandenį siurbia.

 Adomas Šilutėje grojo gitara :) Jam taip patiko, kad netgi eidamas į lauką zyzdavo, jog REIKIA pasiimti ir gitarą, nesvarbu, kad mėtysim kamuolį arba supsimės...

Vasaros skaitiniai

1. John Irving .Vandens metodas". 

Oficialiai: Romane pasakojami Fredo Tramperio, amžino studento, artėjančio prie trisdešimtmečio ir stovinčio ties antrosios santuokos slenksčiu, vargai ir nuotykiai. Fredą Tramperį kamuoja šlapimtakio sutrikimas. Iš šelmio gydytojo pasiūlytų gydymo būdų jis pasirenka trečiąjį - vandens - metodą, reikalaujantį paprasčiausiai gerti kuo daugiau vandens prieš ir po lytinių santykių, kad iš ligos pažeisto šlapimtakio išsiplautų bakterijos...

„Vandens metodas" - tai savotiška išpažintis, kurioje Fredas dėsto tragikomiškas savo gyvenimo ir meilės peripetijas. Jis pasakoja apie vaikystę Naujojoje Anglijoje, nuotykius studijuojant užsienyje - Austrijoje, doktorantūrą Ajovoje, „dabartį" - aštunto dešimtmečio pradžios Niujorką, mėginimus atsiriboti nuo savo paaugliškos patirties. Ir, žinoma, kalba apie komplikuotus santykius su moterimis...

Patinka man John Irving'o rašymo stilius, patinka jo istorijos ir herojai. O šita knyga visai nieko (nors skaičiau ir geresnių jo knygų). Buvo vietų, kur iš tiesų buvo juokinga. Dabar ją nugriebė mano mama, nes tą vietą apie anties medžioklę tikrai reikia perskaityti :)

2.  Paulo Coelho. "Portobelo ragana"

Oficialiai: Paulo Coelho romanas „Portobelo ragana“, kuriame autorius grįžta prie dvasinių stebuklų ir žmogaus sielos tobulėjimo temų. Pagrindinė romano herojė – Atėnė. Ji našlaitė, palikta čigonės mamos Transilvanijoje ir įtėvių išvežta į Beirutą. Mergaitė nuo mažumės pajunta turinti nepapras­tų sugebėjimų. Paskatinta tikėjimo ir aistros, nesuprantamų daugumai jos bendraamžių, ji klaidžioja po Europą ir Viduriniuosius Rytus, siekdama būti priimta, ieškodama tikrojo savo gyvenimo kelio. Atė­nė tampa šių laikų raganų medžioklės objektu. Knygoje autorius surinko prisiminimus žmonių, pažinojusių ar bent maniusių, kad pažįsta Atėnę. Šie pasakojimai, išdėlioti kaip interviu, romane sukuria nepaprastą ir gyvybingą Portobelo raganos portretą. 

Kažkodėl skaitant nepaleido mintis, jog jeigu jau rašytojas geras, tai ir knygos jo turi būti geros...bet matyt taip būna ne visada...Nagrinėjami vis tie patys egzistenciniai klausimai, kuriuose rašytojas aptarinėja visose savo knygose. Bet skaityti galima :)

 3.  Paulo Coelho. "Brida"

 Oficialiai: "Brida" - tai užburianti meilės misterija. Jame pasakojama jaunos airių kilmės merginos, jaučiančios nenugalimą potraukį magijai, kelionės į savęs pažinimą istorija. Keliaudama Brida sutinka Mokytoją ir Saulės Tradicijos Magą, kurie padeda jai įveikti baimes ir patikėti gėriu, išmoko priimti raganystės dovaną ir šokti pagal slaptą pasaulio muziką. Tačiau Magas iškelia jai sąlygą: norėdama pažinti Visatos išmintį ir jos slėpinius, ji turi atsisakyti asmeninės laimės.

Knyga gera, bet man dviejų to paties autoriaus knygų iš eilės (tiesą sakant, per 3 dienas...) buvo per daug :) Panašios mintys, situacijos... Mano mama pradėjo skaityti, bet po keliasdešimt lapų Coelh'ą išmainė į Irving'ą. Nors man tai (stumdant miegančios Urtės vežimėlį...) knyga skaitėsi lengvai. O buvo vietų, kurias ėjau cituoti pietus gaminančiai mamai (pvz. apie indų plovimą...labai į temą :)

Pirmasis motociklas