Ligos puola

Nors dar tik rudens pirmosios dienos, bet mano vaikai jau patyrę sirgaliai :( Aišku, orai irgi nelepina. Greičiausiai Adomėlis parnešė Urtei iš darželio zarazą, o gal ir tėtukas iš Kauno atvežė (nes Viliukas su angina).... Iš tiesų, tai nesvarbu nuo ko pasigavom, tačiau daugiau ar mažiau sirgom visi :( Urtulei sunkiausia. Jau trečia savaitė kaip kosti ir sloguoja. Tik tiek gerai, jog slogytė jau eina į pabaigą. Bet vat kosuliai labai mane neramina. Kad nereikėtų gerti antibiotikų (nes tas brudas sugandins žarnyną), gydytoja išrašė masažus. Šiandien jau buvo trečias kartas. Urtulė visai ne į mamą, nes masažus atlaiko beveik be jokio verkimo (tik barasi ant gydytojos, bet greitai vėl šypsosi ir kalbina...) Sako, kad vibraciniai masažai labai skausmingi ir leliukai labai verkia. Bet mano leliukas matyt kitoks :)

Adomas jau nuo 1-dienio  keliauja į darželį. Bet kiek girdėjau, ir ten daug kosinčių ir sloguojančių. Kaip liūdnai pajuokavo sesutė - išgydysim Urtę ir vėl Adomas iš darželio ką nors užneš... 

Apie geriausius draugus

Pokalbis su močiute telefonu:

-Adomėli, ar turi draugų mokyklėlėje?

-Neturiu. Man nereikia. Aš sesę turiu. (po šitos frazės man taip gera pasidarė :)

-O aš neturiu nei sesės, nei brolio.

-Tai nieko, aš tau galiu nupirkti...(bet pagalvojęs kelias sekundes persigalvojo) bet ne, aš tau saldainių nupirksiu daug...

Adomas labai draugiškas vaikas, ir jeigu kas nors ko nors neturi, visuomet pažada nupirkti. Pavyzdžiui, tėčiui jau pažadėtas motociklas...:)

Očiačia opapa į mokyklėlę

Šiandien Adomui buvo pirma diena mokyklėlėje "Šypsenėlė". Patiko ir jam, ir man :) Iš pradžių buvo dailė, kurios metu aš sužinojau, jog yra tokie akvareliniai pieštukai...Adomas piešė ir greitai - ir vis nešė man parodyti (nu kokius 11 kartų tai tikrai :) Bet į pabaigą pabodo, nes nenorėjo nei žolytės piešti, nei saulutę paspalvinti, tik klausė - gal jau einam... Bet po visko surengta visų vaikučių parodėlė jį sužavėjo (svarbiausiai, jog jo piešinuką mokytoja padėjo pirmą...:)

Antra pamokėlė buvo superinė. O kaip gi gali būti kitaip? Juk tai šokio-judesio pamokėlė. Štai čia mano berniukas atsigavo - išpūtęs akis žiūrėjo ką sako mokytoją, darė viską ir net daugiau...Nu kaip sakant, ant šito kanto jis gabus ;) Labai patiko ir pasiekimų knygutė (į kurią užsiprašė lipduko - varlytės), ir geltonas Šypseniuko balionėlis (su kuriuo visa savaitė keliauja į darželį, nors susitarėm palikti mašinoje, kad kitiems vaikučiams širdelių neskaudėtų). 

Tik tėtis su Urtule belaukdami mūsų labai jau nesmagiai leido laiką :( Urtė verkė, tėtis bandė ją raminti. O kur dar slogytė ir kosuliai, kurie vis dar mus varo į neviltį...

2 Urtulės mėnuo

Labai greitai prabėgo ir antrasis Urtės mėnuo. Tas laikas kažkur paprasčiausiai dingo...Mergaitė vis dažniau būdrauja, vis dažniau veiduką nušviečia plačiausia šypsena (ir tai tikrai ne nuo pilvelio paskaudenimo...kaip bandė man įteigti tėtis Marius...nu bent pirmus tris kartus...) Einant antram mėnesiukui į pabaigą, kiekvieną kartą pasilenkus prie lovytės, Urtė padovanoja savo nepakartojamą šypseną... Neatsimenu kaip buvo su Adomėliu (o tai buvo taip neseniai). Marius sako, kad taip pat... Nu ką, tėtis sako - tėtis žino :)

Galvytę mergaitė laiko dar labai netvirtai, bet, kaip sakoma, tai - tik laiko klausimas...

Ir dar, Urtulė įsigijo pienligę (į kurią iš pradžių žiūrėjau pakankamai ramiai, bet kai pienligė išplito net ant lūpyčių, teko kviesti gydytoją). Su šia ligele susitvarkėme pavartojus Daktarin'o labai greitai. Kita bėda - iššutimai. Net darėm tyrimą, ar tai ne stafilokokas (ačiū die, diagnozė nepasitvirtino). Ir Urtė kelias dienas paplikinėjusi ir visus namus "iškvėpinusi" tikrai ne rožių aromatu, pasveiko.

"kultinė" bitutė :) Adomui šita bitė buvo kažkas tooookio nerealaus...Urtei lygiai taip pat... Nu nebūtų brolis ir sesuo... :)

Po techninės apžiūros rezultatai: svoris - 4,790 kg, ūgis - 55 cm. Štai tokio didumo ta mūsų kruopa :)