Labai greitai prabėgo ir antrasis Urtės mėnuo. Tas laikas kažkur paprasčiausiai dingo...Mergaitė vis dažniau būdrauja, vis dažniau veiduką nušviečia plačiausia šypsena (ir tai tikrai ne nuo pilvelio paskaudenimo...kaip bandė man įteigti tėtis Marius...nu bent pirmus tris kartus...) Einant antram mėnesiukui į pabaigą, kiekvieną kartą pasilenkus prie lovytės, Urtė padovanoja savo nepakartojamą šypseną... Neatsimenu kaip buvo su Adomėliu (o tai buvo taip neseniai). Marius sako, kad taip pat... Nu ką, tėtis sako - tėtis žino :)
Galvytę mergaitė laiko dar labai netvirtai, bet, kaip sakoma, tai - tik laiko klausimas...
Ir dar, Urtulė įsigijo pienligę (į kurią iš pradžių žiūrėjau pakankamai ramiai, bet kai pienligė išplito net ant lūpyčių, teko kviesti gydytoją). Su šia ligele susitvarkėme pavartojus Daktarin'o labai greitai. Kita bėda - iššutimai. Net darėm tyrimą, ar tai ne stafilokokas (ačiū die, diagnozė nepasitvirtino). Ir Urtė kelias dienas paplikinėjusi ir visus namus "iškvėpinusi" tikrai ne rožių aromatu, pasveiko.
"kultinė" bitutė :) Adomui šita bitė buvo kažkas tooookio nerealaus...Urtei lygiai taip pat... Nu nebūtų brolis ir sesuo... :)
Po techninės apžiūros rezultatai: svoris - 4,790 kg, ūgis - 55 cm. Štai tokio didumo ta mūsų kruopa :)
No comments:
Post a Comment