Apie viską po truputį

Jau kelios dienos galvoju, kad reikia prisėsti ir surašyti visas Adomo kalbas, nes bėgant laikui viskas išsitrina iš atminties. Nors sakoma, jog viskas, kas svarbiausia lieka atmintyje :)  Mus mūsų vaikas sugeba nustebinti kiekvieną dieną (pradedant savo kalbom ir pamąstymais ir baigiant vis dažniau atbėgančiais ožiukais :) Gerai, kad paraudojęs, eina ožiukus mesti per balkoną ir apsisukęs atbėga nudžiūvusiom ašarėlėm.

Kadangi rūkymas skaudi tema mūsų šeimai - mes su Adomu zirziam Mariui, kad tai labai labai negerai, jam tikrai negerai, bet gal daugiau nuo mūsų zyzimo...Adomas man grįžus iš darbo nepamiršta pasiguosti, kad tėtis buvo jį vieną palikęs, nes išėjo parūkyti (nesvarbu, kad į balkoną ir gal kelioms minutėms, svarbu pasiguosti :)

Nuėjus tris dienas į darželį Adomas sirgo tris savaites, ir su Mariumi sėdėjo namuose (nes man dabar reikia dirbti). Po ilgo laiko tarpo Adomas labai nenorėjo eiti į darželį, tad Marius pažada, jog duos vaikinui pavaruoti iki darželio. Vieną vakarą pasiėmiau Adomą iš darželio ir kartu išėjo Šarūnė su tėveliais. Sėdasi jie į mašiną, o Adomas manęs klausia:

–Tai šitą mašiną Šarūnė vairuoja??
Grįžęs iš darželio be perstojo deklamuoja arba dainuoja eilėraštukus ar daineles, kurias mokė auklėtojos. Apie boružiuką - jau netgi spėjo tapto klasika :)

Tuku tuku su plaktuku,
Statom namą boružiukui.
Štai pastatėm stogą -
Visiškai neblogą.

Tuku tuku su plaktuku,
Statom namą boružiukui.
Žiūrim pro langelį -
Matome kiemelį.

Tuku tuku su plaktuku,
Statom namą boružiukui.
Ištiesėm takelį -
Bėgsim į kiemelį.


Šiuo metu mėgstamiausias Adomo žaidimas - gydyti. Gali gydyti ilgai ir labai kruopšičiai - paklauso pilvuko, nugarytės, vaistukais patepa, tuomet reikia gydyti jį. Ir taip gali išžaisti kokią valandą (neįtikėtinas reikalas :)

Raidės ir skaičiai

Žaidžiant su Adomu visai netyčia tai aš, tai Marius pasakom kur kokia raidelė. Buvo nustebinta, kad Adomas žino kur yra A (nes Adomo raidė), M (mamos raidė), T (tėtės raidė), B (pavardės raidė), E (reikia tarti iškišant liežuvį :), C ir F.

Labai gerai Adomas skaičiuoja iki 10 (močiutė žaisdama pamokė ir grįžęs suskaičiuoja vaistų lašiukus lašinant  šaukštuką, valandas ir visa kas jam atrodo skaičiuojama :)

Pakalbėjimai

Adomas šneka daug ir apie viską, dėl to "auksinių" frazių pasako ne vieną.
Tikriausiai daugiausiai juoko (net iki ašarų) sukėlė pasiuntimas tėvų važiuoti namo... O buvo taip:

Kelias savaites sirgęs ir pagaliau į "laisvę" ištrūkęs Adomas buvo nuvežtas pas močiutę. Jau vakarėjant, ruošiu vaikiną morališkai, kad tuoj tuoj važiuosim namo. O jis man sako:
–Aš tai liksiu čia, pas močiutę. O jūs važiuokit namo. Ir vienas, ir kitas. Tu pirma, o tu pirmas....
Iš savo vaiko to nesitikėjau, bet grįžom su Mariumi namo dviese. O namuose taip nyku mums dviems, taip trūksta, kad atbėgtų ir pasakytų – Einam žaisti!  Bet kitą dieną važiavo namo su mumis ir sakė, kad tėvelių pasiilgo :)
______________________________

Sėdi Adomas ant puodo ir prašo tėčio saldainių. Marius padavė dvi. Adomas ir sako:
– Man reikia daug.
– Mes neturim daug. Reikia eiti į parduotuvę ir nupirkti. Jeigu turėsiu pinigų tai nupirksiu....
– Tai jeigu tu neturi pinigų, tai pirma nusipirk pinigėlių, o tada man saldainių...

Mariaus paprašiau, kad jeigu pirks sau pinigėlių, tai ir man nupirktų :)
______________________________


Buvom praeitą penktadienį svečiuose pas Jorį. Adomas iš pradžių jautėsi labai nedrąsiai, bet kai vakaras ėjo į pabaigą ir pradėjau vaikščioti paskui savo vaiką su kelnėmis ir megztiniu, kad aprengti, jis man sako:
– Tai jūs su tėčiu važiuokit namo. Aš čia pasilieku...
______________________________


Pas Jorį pirmą kartą supratau, kad ir ano vaikas pavydi mamos :) Kai Joris pasiprašė ant kelių, tai Adomas atbėgo ir įsikibęs į Jorį pradėjo šaukti:
– Nulipk, čia mano mama!!!
(man buvo laaaabai miela... :)

Spektaklis „Katinėlis ir Gaidelis“

Šiandien Adomas pirmą kartą buvo Raganiukės teatre, spektaklyje „Katinėlis ir Gaidelis“. Šita pasaka vienu metu buvo pati pačiausia :) Kiekvieną vakarą perskaitydavom bent po kelis kartus. Važiuojant pas močiutes BŪTINAI reikėdavo pasiimti ir  Katinėlį su Gaideliu... Labai greitai Adomas išmoko pasaką atmintinai, ir net užgesinę šviesą galėdavom sekti pasaką žodis žodin. Dabar jau pasakai „aistra“ atslūgo, bet spektaklis buvo super!

Visą spektaklį berniukas išsėdėjo beveik nekvėpuodamas. Prieš spektaklį kol dar laukėme pradžios tai ir plojo, ir klausnėjo kur tas Katinėlis ir Gaidelis, bet prasidėjus net ploti pamiršo...

Spektakliui pasibaigus buvo vienbalsiai nutarta, kad eisime dar ir ne kartą :)

Adomas ir tėtis laukia...

Katinėlis ir Gaidelis

Lapė Snapė

Miesto eglė

Kadangi iki Kalėdų ir po jų niekaip neištaikėme nuvažiuoti prie didelės eglės Katedros aikštėje, tai bandėm „atsitaisyti“ tik po Naujų metų (kad tik spėtume su savais „tempais“ iš viso ką nors pamatyti...) Eglės didumas padarė įspūdį Adomui, nes grįžus namo pasakė, jog gerai, kad mūsų eglė mažutė, nes didelė TA didelė netilptų :)

 Su tėčiu

 Ir mama

(kaip visada judančia ir paplaukusia...Čia tėtis kaltas :P)

Kalėdos

Per Kalėdas važiavome į Vilkaviškį pas tėtukus. Adomas labai kosėjo, tad mano Kalėdos buvo ne labai linksmos. Bet viskas praėjo labai smagiai - daug prisivalgėm (kaip ir priklauso), Kalėdų senis buvo ne krizinis ir tėtukų eglutė buvo labai labai graži :)

Adomas buvo labai pasiilgęs ir močiutės, ir tėtuko, tai nepaleido jų nei per žingsnį.

Labai patiko plotkeliai, kuriuos vadino vafliais ir suvalgė visų, kurie tik siūlė :)

Kitas atradimas – pianinas. Vis apsisukdamas tai močiutę, tai tėtį kvietė eiti padainuoti ir pagroti. Man groti net Dviejų gaidelių neleido, nes mama nemoka... :)

Galvojom norus ir degėm ugneles

O Kalėdų rytą po egle daugybę dovanų :) ir Kalėdinį stebuklą - ant Kalėdų  senio miegančią (iš pradžių...) boružę... Džiaugsmo buvo Adomui (nu ir man nelabiau) :)

Bandymas pirštuku paglostyti...

Visi kartu

Košė ir kiti

Marius Adomo klausia, kokios rytinės košės šis norėtų.
- Mėlynos...
- Tai kad tokios nebūna...
- Tada žalios...

-----------------

Adomas pas močiutę krausto spinteles ir kalbasi pats su savimi:
- Nu aš viską moku dirbti. Kai užaugsiu - būsiu daktaras...