Technikos muziejus

Prieš kelias savaites apsilankėme Technikos muziejuje. Adomui patiko labai. Urtei - ne taip labai, bet buvo visai nieko. Tikrai verta apsilankyti. Buvo įdomu ir suaugusiems.

Labai smagi benzino kolonėle

 Nors taip niekuomet nesu keliavusi, bet „kvepia“ polėkiu ir laisve...

 Mano močiutė turėjo tokį mėlyną siurblį

Vaikų šnekos

Adomas visą rytą žiūri filmą apie Sniego karalienę, ir rimta intonacija sako:
– Veidrodėli veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias???
– Žmogus voras! – rimtai atsako Urtė.


Marius gimtadienio proga gavo šašlykinę. Dabar kepam šašlykus dieną naktį. Ir Adomui, ir Urtei taip kepta mėsa labai tinka. Urtė vieną vakarą ir sako:
– O kai tu, tėti, numirsi, ir kai tu, mama, numirsi, ar aš galėsiu pasiimti šašlykinę...

Atostogos Kos saloje. 1 diena.

Laukėm, laukėm ir sulaukėm mūsų atostogų! Dar niekuomet nebuvome keliavę atostogauti visi kartu. Ir buvo labai gerai :) Daug ką supratau apie savo vaikus. Tai, kad jie tikrai gali eiti toli ir nezyzti (nors Marius tai daug nešiojo tiek Urtę, tiek Adomą, bet mes tikrai toli ėjome...), kad su jais labai linksma keliauti, ir jie pritaria beprotiškiausioms mamos idėjoms (o turint tėtį - stabdį, tai tikrai super gerai), ir kad šiaip jie patys fainiausi keliauninkai :)
Kelionės naktį kėlėmės 3 val. ir važiavome į Kauną, nes skrydis buvo iš Kauno. Vaikams tai padarė  didžiulį įspūdį - važiuojam naktį, kai aplink tamsu, tik šviesos pravažiuojančių mašinų ir autostrados žibintai... Mūsų slaptos mintys, kad jie užmigs mašinoje ir pamiegos visiškai nepasitvirtino. Plepėjo visą kelią ir miego pagalvėlių neprireikė...

 Laukiam laipinimo į lėktuvą

 Pirmasis skrydis lėktuvu ir įspūdžių - milijonai. Aš pati atsimenu savo pirmąjį skrydį, kai man buvo 16 metų ir skridau į Kopenhagą savaitei su mokykla.

 Kos oro uostas. Labai nedidelis ir jaukus. Labai greitai atvažiavo autobusas, vežantis į Kos miestą.

 Viešbutyje buvome truputį per anksti, nes registravo nuo 15 val., tai teko truputį palaukti (max 20-30 min.)

 Tik prasipakavę daiktus išėjome pasižvalgyti

 Lieptelis į prieplauką, su užrašu, kad žvejoti negalima. Bet...žvejų būdavo po 3-4 kiekvieną rytą.

 Kol mama fotografuoja, šeima išsiveržia į priekį...

 Kavinukė, kurioje vakarieniavome. Užgrojus graikiškai muzikai, padavėjas ir kelios merginos, atėjusios pavalgyti, sušoko tikrą graikišką sirtakį.

 Kaktusai balkone. Nerealiai. 

 

 Vaizdas pro balkono langą. Vertas milijono...

 Vaikai ilsisi po mūsų pasivaikščiojimų (ir kėlimosi 3 val. nakties).

 Viešbučio teritorija - banano žiedas.

 Pasivaikščiojimas vakarėjančia prieplauka.

 Tolumoje matosi Turkija?? :) Per dieną kelis kartus kursuoja laivai, plukdantys į Bodrumą. Galima pamatyti Turkijos šviesas vakarėjančiame Kose.

 Buitis.

 Marius paprašė šiukšliadėžių nefotografuoti, bet...katės... jų daug ir jos visur...

Naktipiečiai ir labanakt!

Sergam namuose...

Vaikai sirguliuoja, tad sėdim namuose. Dėl to neskubėdami dėliojam puzle, skaitom Mikės Pūkuotuko nuotykius (kurių klauso net Urtulė), sudarinėjam taisyklių sąrašus ir šiaip užsiminėjam tuo kas tik šauna į galvą. Ryte su Urte buvom poliklinikoje, tad Adomas liko vienas namuose. Grįžus klausiu kaip jam sekėsi: Pažiūrėjau multikus, apsitvarkiau namus, padariau užduotėles ir ėjau žaisti kompu...

Sudarinėjom šiandien jau anksčiau minėtą taisyklių sąrašą. Kategoriškai buvo atsisakyta įtraukti punktą dėl sriubos valgymo ir dėl pasipasakojimo kas atsitiko kuomet mama ar tėtis klausia (tikriausiai labai jau privatūs punktai).  Bet užtat natūraliai gimė punktas - Negrasinti! Man iškart iškilo mūsų auklėjimo metodo subtilybės, kai visuomet grasinam, kad negaus to ar ano, arba niekur nevažiuos, jeigu neklausys. Bet Adomo paaiškinimas buvo kur kas paprastesnis - žaidžiant su Urte, ji pradėjo rėkti STATYK!!! Nu, mama, argi tai ne grasinimas???

Prašau, kad Adomas tėčiui papasakotų ką šiandien veikė mama:

–Ji viską darė labai gerai... (nors tai turėjo būti informacija kaip mama sportavo...) 

Taigis, ar tai ne įrodymas, kad vaikus auklėjam teisingai? :)

Kalėdos...

Liks metų pėdos, bet šios Kalėdos sužibės viltimi baltame sniege...