Dar sausio pradžioje pradėjau planuoti atostogas. Marius tik pritarinėjo, arba sakė - nesąmonė. Iš jo planuotojas tikrai nekoks :) Suplanavom atostogas balandžio viduryje, nes nutarėm keliauti kol dar nelabai karšta, o tai didelė saulė kenkia Adomo akytei. Ir iki kelionės dar turėjome nuveikti labai daug visokiausių darbelių, kurie buvo susiję su ligonine. Buvom suplanavę Adomo cistos operaciją - Marius pastebėjo guziuką kaklo srityje, kuris tik didėjo. Mūsų gydytoja mus nusiuntė į Santariškes, kur buvo pasakyta, kad reikia operuoti, ir kaip galima greičiau, nes gali supūliuoti. Kaip vėliau paaiškėjo, tas „kaip galima greičiau“, buvo visai ne greičiau... O tas guziukas pasidarė visai jau guzas, pakeitė splavą, pasidarė raudonas, ir tai mane tikrai labai baugino. Norint išoperuoti - reikia, kad Adomas nesirgtų, net menkiausia sloga nesikabintų. O ir bilietai jau užsakyti atostogoms balandžio viduriui. Nors logiškai skaičiuojant - viskas gerai - gi tik gruodžio galas - sausio pradžia - viską spėsime...Suplanavome operaciją vasario viduriui.
1 dublis....
Bet vieną 5-dienį man paskambina Adomo auklėtoja Zita, ir pasakoja kažką nerišliai, kad Adomas susitrenkė šaka, truputį prarėžtas antakis, būtų gerai, kad atvažiuočiau pasiimti jį iš darželio. Aš staigai viską metu ir lekiu pas jį. Prieš tai paskambinau močiutei, tai jinai jį paima ir atveda iki poliklinikos - šiaip, tik profilaktiškai, nes neskauda vaikui, tik pradrėksta...O vat čia jau gydytoja ir pasako, kad kuo greičiau turim važiuoti į Santariškes, nes akytėje išsiliejęs kraujas. Ką gi, važiuojam į Santariškes. Mus paguldo į ligoninę 10-čiai dienų. Pasirodo, labai stiprus sutrenkimas. Adomas ta akyte nieko nemato, nes išsiliejęs kraujas. Ačiū Dievui, po keliolikos valandų, kraujas nusėdo ir Adomėlis vėl pradėjo matyti puikiai. O gydymas labai ilgas ir ramus - puzle, skaitymai, puzle - bet irgi neilgai, nes negalima būti palenkus galvytės... Tuomet po kelių dienų paskambinau gydytojui P. Gurskui dėl cistos operacijos, kurią nukeliame neribotam laikui. O paradoksiškiausia šioje situacijoje tai, jog Adomas akytę susitrenkė 5-dienį, kai man buvo toptelėjusi mintis jo neleisti į darželį. Ir operacija buvo numatyta kitos savaitės 3-dieniui...Akių skyriaus vedėja griežtai uždraudė net mintis apie cistos operaciją. Jau atėjus į Akių ligų skyrių apžiūrai, gydytoja sušuko pamačiusi Adomą - Tai gi čia mano Adomėlis!!! Taigi, taigi...Toptelėjo man mintis, kad negerai, kad gydytojai „pasisavina“ vaikus.
2 dublis...
Cistos operaciją darėmė balandžio pradžioje (nors kaip jau ir minėjau - bilietai į Kos salą!!!, Atostogos!!!) Atvažiavome vieną kartą - Adomui sloga. Gydytojas duoda pusę savaitės slogai pasigydyti. Labai intensyviai, netgi sakyčiau, agresyviai, gydomės. Galvojau, kad nuo plovimo jūros vandeniu nukris ta jo nosytė... Bet atvažiuojame TIK trečią kartą - ir gydytojas liepia ruoštis operacijai. Operacija praėjo puikiai. Cista jau buvo supūliavusi, ir važiuoti atostogauti su tokiu guzu būtų buvę labai pavojinga. O kai cista rimtai supūliuoja, tuomet ją prapjauna, ištraukia pūlius, reikia laukti kol sugis, ir tuomet tik operuoja...Bet viskas mums baigėsi gerai :) Adomui cistą išoperavo su poliežuvinio kaulo dalimi. Tai įgimtas dalykas. Įdomu, ką dar tas mano vaikas turi įgimto?? Be nuostabaus nenuoramos charakterio ir aštraus proto?
Gerųjų sesučių linksmieji pleistriukai :)
3 dublis...
Jau kai lagaminai buvo sukrauti, ir nuotaika pakili, kad mes visi sveiki ir 7-dienio naktį kelsimės 3 val. nakties ir važiuosime į Kauno oro uostą, kur jau mūsų lauks lėktuvas, kuris skraidins į atsotogas...pakilo Urtei temperatūra. Nu tiesą sakant, temperatūra tai mūsų nelabai išgąsdinsi, bet... Bet atsirado keli spuogeliai ant veiduko - prie akytės. Aišku, kad nuvijome tą mintį, kad vėjaraupiai. Nors jie tikrai šėlo darželyje, ir kol buvom užsiėmę su Adomėlio ligelėmis, Urtė keliavo visas tas dienas į darželį... O Urtę pabėrė tik keliose vietose, ir mes nuviję visas mintis apie vėjaraupius, sugirdę vaistų nuo temperatūros, iškeliavome į Graikiją, į Kos salą... Kaip sakė Urtė - Kokosų salą...
