Vaikai sirguliuoja, tad sėdim namuose. Dėl to neskubėdami dėliojam puzle, skaitom Mikės Pūkuotuko nuotykius (kurių klauso net Urtulė), sudarinėjam taisyklių sąrašus ir šiaip užsiminėjam tuo kas tik šauna į galvą. Ryte su Urte buvom poliklinikoje, tad Adomas liko vienas namuose. Grįžus klausiu kaip jam sekėsi: Pažiūrėjau multikus, apsitvarkiau namus, padariau užduotėles ir ėjau žaisti kompu...
Sudarinėjom šiandien jau anksčiau minėtą taisyklių sąrašą. Kategoriškai buvo atsisakyta įtraukti punktą dėl sriubos valgymo ir dėl pasipasakojimo kas atsitiko kuomet mama ar tėtis klausia (tikriausiai labai jau privatūs punktai). Bet užtat natūraliai gimė punktas - Negrasinti! Man iškart iškilo mūsų auklėjimo metodo subtilybės, kai visuomet grasinam, kad negaus to ar ano, arba niekur nevažiuos, jeigu neklausys. Bet Adomo paaiškinimas buvo kur kas paprastesnis - žaidžiant su Urte, ji pradėjo rėkti STATYK!!! Nu, mama, argi tai ne grasinimas???
Prašau, kad Adomas tėčiui papasakotų ką šiandien veikė mama:
–Ji viską darė labai gerai... (nors tai turėjo būti informacija kaip mama sportavo...)
Taigis, ar tai ne įrodymas, kad vaikus auklėjam teisingai? :)
