Greitai bėga laikas, greitai auga vaikai (ne tik svetimi, bet ir savi).
Kartais negaliu patikėti, kad Adomui jau visi 5 metukai, kad jau greitai
į mokyklėlę. Adomas - pats geriausias vaikas. Labai švelnus, nerealus
gerietis. Draugus renkasi labai atsargiai, mėgsta pajuokauti,
pasitampyti, bet į artimas draugystes leidžiasi negreitai. Labai myli ir
globoja sesę. Toks tikras DIDYSIS brolis, ir šių pozicijų niekam
neleidžia užimti. Kai buvo mažesnis, nelabai mėgo piešti, bet dabar vis
piešia, rašo raideles, skaičiukus ir tuomet dovanoja. Apdovanoti mes
visi jo piešiniais (aš turiu krūvą brangenybių, tiesa, pieštinių, bet ne
mažiau vertingų). Jau dabar aišku, kad kūryba - jo arkliukas. Dainuoja,
groja, šoka...ir viską daro laaaabai garsiai iš visos širdies :) Turi
labai gerą klausą, net anglų kalbos mokytoja giria, kad labai uolus
mokinukas. Darželyje dažnai per šventes deklamuoja eilėraštukus
(dažniausiai su Saule ir Amelija). Labai gerai šoka pramoginius. Netgi
sesę valso žingsneliu patąso po kambarį (pašokdintų, jei sesutė daugiau
žingsnelių mokėtų arba bent suprastų ko tas brolis čia nori) Adomas -
pats šauniausias, švelniausias, geriausias, mylimiausias. Esam dėkingi
likimui, kad suteikė galimybę mums auginti tokį sūnų.
Gimtadienį šventėme Akropolio žaidimų kambaryje - tema buvo karinė.
Tačiau ne visi dalyviai noriai atlikinėjo kariškus pratimus.
Alina net nesiruošė gultis su TOKIO grožio sijonu.
Vaikai buvo išpaišyti karo spalvomis.
Patys mažiausieji irgi buvo labai geros nuotaikos.
Visi palinkėjo Adomėliui pačių geriausių ateinančių 5-tųjų metų.
Kilnojamas jubiliatas - visus 5 kartus!
Gimtadieninis tortas :)
