Joninių laužas

Per Jonines buvome kaime ir degėm tikrą Joninių laužą. Mūsų šeimoje nei Jonų, nei Janinų nėra, tad nelabai ir švenčiam Jonines, bet kadangi yra mažų vaikų, tėtukas uždegė senas šakas, gal prieš pusę metų sukrautas upė pakrantėje...

Palaikymo komanda

 

Akimirkos iš Jurgo ir Vygio vestuvių

Žaibiškos atostogos

Kodėl žaibiškos? Dėl to, jog greitai nutarėm, jog važiuojam į Šilutę, ir prie jūros, ir tik keturiom dienom.

Į Šilutę pas Mariaus babą, tai jau tradiciškai, nes važiuojame kiekvienais metais "parodyti" babai proanūkius. O dar ir 10 metų kaip Mariaus senelis miręs, tad proga buvo rimta. 

Į Šilutę nusivežėm lietų ir vėją...Kadangi planavau, jog vasara ir oras bus geras, tai vaikams įdėjau tik vasarinius super lengvus drabužėlius. Teko Adomui vaikščioti su dviem megztukais...Bet vis tiek buvo smagu :)

Prie jūros nuvažiavom paskutinę dieną, ir Adomui tai padarė TOKĮ įspūdį! Dar niekada nebuvau mačiusi, jog jis taip kuo džiaugtųsi. Nors buvo šalta ir pūtė stiprus vėjas, o dar ir lyti pradėjo, niekaip nėjo įkalbinti, jog jau laikas eiti...

Aišku, mes vis tikėjomės, kad Adomas ir Urtė užmigs, ir mes sau ramiai parvažiuosime į Vilnių. Bet jų planai buvo visai kitokie. Urtė pyko ir visaip kaip rodė nepasitenkinimą sėdėdama kėdutėje tiek kai važiavome iš Šilutės į Palangą, tiek nuo Palangos iki Vilniaus. Košmaras...

Tėčio diena

Per Tėvelių dieną buvom sode, ir mano planas iš pačio ryto priskynus gėlių vaikus suorganizuot sveikinimui neišdegė (nes nors ir nubėgau per šaltą rasotą žolę priskint gėlių, bet bandant jas paduot Adomui jis griežtai atsisakė jas imt į rankas (pati kalta, nes laiko nebuvo detalesniam paaiškinimui, dėl ko čia viskas vyksta, o Marius jau leidosi iš antro aukšto...)), tad Adomas ir Urtulė tėčiui padovanojo po bučkį, (pagaliau į rankas įduotas) gėles ir piešinį...Gera turėti patį geriausią tėtį!