Urtei 8

Šis mėnuo ėmė ir dingo. Net nesupratau kaip. Vis pafotografuoja Urtę, nes nuotraukose ypač matosi kaip tie mano vaikai auga ir keičiasi. Taigi, perkėlusi nuotraukas rūšiavau į failus - 7 mėnuo, 9 mėnuo, o 8-tas mėnuo ėmė ir pasimetė... Bet teisingumas turi būti atstatytas :) Taigi, Urtės 8 mėnuo.
Pirma mintis - DAUG :) Mano mergytė jau paauginta. Kartais pasižiūriu į Adomą ir Urtę ir pati netikiu, jog tai mano visai jau ir nemaži vaikai :)
Statistika:
Dantukų - 0. Dingo net seilėtekis (???)
Ligos ligelės - 1. Manau, kad šį mėnesį Urtulė sirgo tridiene karštine (nes gydytoja ligos taip ir neįvardino...) Tris dienas laikėsi labai aukšta temperatūra, o ketvirtą - truputį pabėrė pilvuką. Bet kas baisiausia - ištino viršutinė lūpytė. Ir ne truputį. Vaikas lyg botulino toksino injekciją pasidaręs atrodė... Aš nutariau, jog tai Herpes virusas ir gydžiau nuo Herpes viruso (vaistukai padėjo, nors gydytoja sakė, jog tai negali būti herpesas - beje, jinai nematė kaip ta lūpytė atrodė...).

Pomėgiai. Labai išryškėjo aistra skudurams. Tinka viskas - merliukai, brolio pižama, užuolaidos... Ta močiutė, kur arti (taip Adomas vadina Vilniuje gyvenančią močiutę) pakomentavo, jog Urtė - tikra mergaitė - mėgsta skudurus :)

Kitas, ne mažiau patinkantis objektas - mano gėlės. Nors kol kas šis pomėgis dar tik „įsisiūbuoja", bet manau, jog ateityje tėtis  gėles neš į miegamą....Urtė nulaižo visus apatinius lapus ir iš žemių išjudina šaknis...Manau, jog tai irgi labai mergaitiškas pomėgis :) 

Žaidimai su broliu darosi vis įdomesni, nes vaikštynė atvėrė neribotas (nu gerai, beveik neribotas...) galimybes transportuotis kur tik panorėjus. Kol kas dar sunkokai sekasi (kažkaip Urtė vis įsigudrina išslyst... Adomui taip neišeidavo, nes matyt didesnis buvo). Bežaidžiant su broliu buvo tik vienas nevykęs kartas, kai Adomėlis pamėgdžiodamas tėčio žaidimą su Urtę įkando į pilvą sesei.

Pats skaniausias vėžlys. Tiksliau jo šukuosena. Nu žiauriai skanu... :)

Planai: adatinė

Planuoju mamai Motinos dienos proga išsiuvinėti adatinę. Planuoju gal treti metai (taip pradedu planuoti gal kokie du mėnesiai prieš). Bėda tame, kad turi labai negerą savybę - pradėti planuoti iš anksto (netgi labai labai iš anksto), taip ir nepereinant prie veiksmų. Viskas spėja "perdegti" planų stadijoje. Pradedant gimtadienių šventimo palnais ir baigiant įvairiausiais rankdarbiais. Bet šiemet pasiryžau - adatinė tikrai bus.
Prieš kelis metus išsiuvinėjau adatinę Mariaus mamai, ir pagauta azarto, išsiuvinėjau dar vieną (bet kadangi, azartas baigėsi, tad ir sagutės per viduriuką, kaip priklauso, neįsiuvau ir tikriausiai jau neįsiųsiu...).

Trimečio manijos...

Jau rašiau, jog mane apėmusi baisi mezgimo manija, o pas Adomą šiuo metu - dėlionių manija. Ilgą laiką jis visoms dėlionėms buvo gana abejingas, o štai jau geras mėnuo, kai visą laiką dėlioja. Prieš tai buvo užduotėlių darymo periodas, kai visą laisvą laiką - t.y. visą dieną spręsdavom užduotėles - aš paskaitydavau ką reikia daryti, o jis, pasiraitovęs rankoves, skaičiuodavo, grupuodavo, piešdavo ir t.t. Adomas lengvai sudeda 54 dalių dėliones (visa laimė, kad Maximoje jų tikrai didelis pasirinkimas ir ne karvę kainuoja :)
Dar viena nereali dėlionė - su Europos žemėlapiu (net man naudinga, nes labai daug ko sužinojau).