Adomo žaidimai

Šita vasara pasižymėjo tikrai ne lietuviams pritaikytais karščiais. O pagal gydytojų ir kitų protingų žmonių rekomendacijas vaikus į lauką nerekomenduojama leisti nuo 11 val. ryto iki 15 val. po piet...Ir kadangi rekomendacijų rekomenduojama laikytis... Didžiąją laiko dalį aš, Adomas ir Urtulė praleidom šutindamiesi 9 aukšto šiltnamyje (kur karščiausia yra nuo 18 val..) Nieko nereikia daryti - tiesiog sėdi ir prakaituoji...

Tiek laiko sėdėti namuose beveik trimečiui - tikras iššūkis. Su kuriuo Adomas puikiai susitvarkė. Beje, kaip ir su brolio pareigomis. Šaunuolis tas mano vaikas, ne kitaip.

Tai kuo užsiimdavo mano berniukas? Be garsaus dainavimo, kalimo bet kuo ir bet kur (ypač tinka svetainės stalas...nes tėvams jis labai jautri vieta...) (nors iš tiesų - tai tiesiog grojimas...), durų trankymo supykus ir ne tik...

lengvas pasitaškymas balkone...

rimtesnis pasitaškymas...(rankšluostis labai reikalingas, nes vėjas pučia...)

 akrobatiniai triukai su tėčiu (nelabai galiu žiūrėti aš į juos, baisu man ir tiek....)...

piešimas nelabai žavi, tačiau konstruoti flomasterius į ilgą lazdelę - super!

Kas namelyje gyvena?

Didysis brolis išėjo pavėžinti sesutę :)

žaidimai aikštelėje...

štai kas nutinka, kai nemiegi pietų miegelio...paprasčiausiai nulūžti bežiūrint žinias...

Adomas šiandien pirma diena po vasaros atostogų išėjo į darželį :) Labai norėjo, nes jam labai reikia kolektyvo ir visų su tuo susijusių malonių ir nelabai rūpesčių...

Pokalbis

Asta nugirdo Viliuko ir Adomo pokalbį.
Vilius klausia:
-Adomai, o kuo tu būsi, kai užaugsi?
-Būsiu Adomas Blažauskas.
-Ne, kokį darbą dirbsi?
-Didelį darbą.
-Aš tai būsiu policininkas. Bet nesvarbu, svarbu, kad žmogus būtum geras...

10 vasaros dienų Rugpienių kaime

Kadangi šios vasaros karščiai daugiau nei alinantys, o mūsų 9-tas aukštas greičiausiai yra šiltnamis, o ne butas, tai nutarėm surizikuoti ir važiuoti į Vilkaviškį pas tėtukus. Kodėl surizikuoti? Ogi mūsų mašinos ratai - atkalti su plaktuku po avarijos ir Urtei - tai pirmoji kelionė. Mergina dorai net į lauką dar nebuvo išėjus. Bet manau, jog šitas vaikas bus keliauninkas :) Per pirmus nėštumo mėnesius, kai mane pykino visą laiką, tik skrendant lėktuvu ir komandiruotėje buvo šiek tiek lengviau. Nu bet dabar apie vasaros atostogas kaime...

O buvo labai gera - sodas, žolė, truputis vandens, daug agurkų, pusbroliai, išdaigos, juokas...ir Urtulei oras oras oras...

 ...berniukų žaidimai...

...piešimo pusvalandis...

...kad tėtukams nereikėtų remonto...

...kai nori, gali tilpti ir tryse...

...pirmyn!...

 ...belaukiant šašlykų...

...nusiplausiu kojas PATS!...

 ...o Urtulė miegojo, miegojo, miegojo...chrrrr...

Didysis manipuliatorius

Auklėtojos vis sakydavo, kad Adomas labai manipuliuoja. Per pietų miegelį verkšlena tik tol, kol jos miegamoj patalpoj. Vos tik jos išeina, iš karto baigiasi verkimai, nes niekas juk negirdi. Ir kokia iš to nauda?

Panaši situacija pasikartojo ir Vilkaviškyje. Kaip visuomet, iš pradžių pusbroliai žaidė gražiai, vėliau kažko nepasidalino. Adomas metė mašinytę (o medinė, tai ogogogo kaip skaudžiai skrenda...), ir kaladėles, dėl to Asta jo nesivedė į lauką. Adomo klausimas buvo: - Teta Asta, kodėl nesivedi manęs į lauką? Juk aš tave myliu...
Išvažiuojant į Vilnių, paskutinis Adomo klausimas močiutei: - Močiute, ar tu mane myli? Aš juk išvažiuoju...

Kalbos

Adomas, Pijus ir Vilius ruošiasi su tėtukais važiuoti į kapus. Aš bandau paaiškinti, kur jie važiuos, kad jo prosenelis miręs ir kapuose palaidotas. Adomas bando atkartoti:
– Važiuosim į kapus. Ten senelis guli užkasytas po žeme...

Ir grįžęs vis man sakė, jog jokio senelio ten nematė...