Mes jau keturiese!

Aš jau esu. Matau, kaip tyliai mainosi diena už lango.
Kaip supasi danguj geltona saulė ir tiesia į mane rankas mama.
Tik vieną ją aš iš visų pažįstu...
Aš jau esu. Dar nemoku juoktis .
Todėl verkiu iš laimės , iš smagumo, nes man patinka būti...
Priimk mane pasauli. Gerumu, šviesa ir grožiu užliūliuok.
Nepagailėk man šilumos ir laimės...
Ateidama prašau...
Išsaugok mano tėvus, kad turėčiau kam nusišypsoti, prikelti bundančią saulutę...
Aš jau esu.
Priimk mane pasauli .
Aš atėjau tavęs pažinti....

2010 metų birželio 30 d. 23 val. 52 min. gimė Urtė Blažauskaitė :) Gimė visu mėnesiu anksčiau - abu mano vaikai labai skubėjo pamatyti pasaulį. 2,500 kg ir 46 cm.

Laukiam leliuko

Adomas labai laukia sesės (kad sesė, vakar 100 % užtikrino daktarė, o ir pati tikrai mačiau, kad mergytė). Ir nedaug beliko laukti, net man po truputį darosi baisu. Bet veju negeras mintis šalin ir stengiuosi galvoti, jog viskas bus gerai. Dabar mažoji sveria 2 kg 500 g. Vakar echoskopavimo metu mačiau jos riestą nosytę, kaip ir Adomo :)

Adomas dar nesupranta, kiek leliukas įneš sumaišties į mūsų gyvenimą. Nors saldainiais nesidalina su niekuo, sesei (bent) planuoja saldainių duoti. Vis pribėgęs paglosto ar pabučiuoja pilvuką (juokauju, kad Marius tai daro daug rečiau). Lyg ir supranta, kad sesė tik verks ir miegos. Vakar pasakė, jog mama važiuos į ligoninę, ten jai išims sesę ir labai skaudės, dėl to verks verks... Nesuprantu iš kur jis tai prisigaudė?

Darėm tėčiui Tėtės dienos proga atvirutę, tai Adomas išsireikalavo, kad pasirašytų Adomas, sesė ir mama :) Gera bus turėti tokį brolį :)

Seniai pamirštas reikalas, bet reikia patikrinti ar vis toks pats geras :)

Vis dar telpa :)