Su Lina ir jos šeimyna vieną birželio popietę sutarėm važiuoti kelioms dienos prie Bebrusų ežero Molėtų rajone. Daiktus kroviausi labai chaotiškai, nes tikriausiai bus kokie 3 metai kaip niekur neturistavom su Mariumi. Palapinės po paskutinio paskolinimo Linui liko Vilkaviškyje, kaip ir Vilkaviškyje liko miegmaišiai, kilimėliai... Bet pats krovimosi procesas labai smagus :) O dar kai žinai, jog laukia smagi išvyka...
Ryte atsikėlėm anksčiausiai, susikrovėm tašes, užsokom į Norfą apsipirkti ir Adomo miegelio metu pajudėjom link Molėtų.
Sugebėjom nuklysti prie visiškai ne tų (bet geltonų...) namelių, bet pagaliau atvykom į „teisingą“ vietą. Oksana ir Lina su šeimynomis jau mūsų laukė.
Vaikams vyrai pripūtė baseiną, iš ežero prinešė vandens, ir visus tris – Adomą, Aliną ir Rapolą įmerkėm į vandenį. Smagu neišpasakytai :) Rapolas tai pripratęs prie vandens, jisai kaime pastoviai turškiasi, tačiau Adomui nuo pernai vasaros tai buvo pirmosios maudynės.
Ištrauktam iš baseino gera pasišildyti prie mamytės
Po pasitaškymų ir pasipilstymų ištrauktas iš vandens Adomas puolė kramsnoti mėsytę. O Marius pamatęs sušlapusį ir vėsų Adomą pasakė – kaip peliukas ....
Apverstas baseinas gali tarnauti kaip visai neblogas batutas
Labai rimtas transportas
Toliau sekė laužo kūrimas, Linos užmarinuotos mėsytės kepimas ir visi kiti su tuo susiję smagumai. Oksana su Arsenijumi išvažiavo tą patį vakarą, nu o mes likome iki 5-dienio. Nors po to vieningai buvo nubalsuota, kad liekam iki 6-dienio.... Ir aš net 6 –dienį labai nenorėjau važiuoti namo.
Pirmą kartą plaukėme trise valtyje
Pirmiausiai irklavo mama, bet Adomui labai nepatiko, kad mamytė irkluoja, o tėtis ne...
Visai nesvarbu, jog tėčiui skauda nugarą... Irkluoti privalo vyrai :)
Blogumas (arba visas smagumas) tame, jog lijo... vos ne be perstojo. Net su Arūnu juokavom, jog labai teisinga prognozė – lietus, protarpiais giedra :) Vaikai buvo įvilkti į neperšlampamus drabužius, kas visai nepadėjo, nes vartėsi po žolę kaip pasiutę. Šalia namelio buvo pakankamai gili duobė, į kurią Adomas ir Rapolas čiuoždavo atsisėdę ant užpakaliukų, tuomet lipdavo į viršų Adomui kartojant – TAPU TAPU TAPU TAPU... Ir vėl iš pradžių...
Trumpiau sakant, pirmąjį vakarą nebeliko sausų drabužių.... Gerai kad visas kitas dienas nelijo.
Išėjo vyrai pasivaikščioti
Adomui pagaliau atsirado apetitas ir dabar jau negaliu sakyti, kad mano vaikis nevalgo. O Rapolas pradėjo truputį šnekėti. Kai vyrai su vaikais buvo Maximoje, vaikinai taip įsirėkavo, kad šitą fintą dar kartojo ir visas kitas dienas. Vienas sušunka – A, ir kitas atitaria – AAAA... Ir taip iš visų plaučių...
Žaidimų aikštelė
Švaros pertraukėlė
Nors ir dangus visą laiką buvo palieto pieno spalvos, saulutė leido pasidžiaugti tik vieną popietę, pirmoji turistinė išvyka su Adomu praėjo nuostabiai.
