Laukiam pavasario

Štai ir paskutinė pirmojo pavasario mėnesio diena. Laikas bėga nenusakomais tempais. Net nepastebėjau, kaip praėjo kovo 28-toji, atnešusi Adomui dar vieną mėnesiuką. Dabar mano vaikinas 1 metukų ir 5 mėnesių. Tikrai didelis vyrukas. Ir pasiekimai iš ties nemenki.
Knygutėm vis dar nelabai domisi, kartais pavartom, kartais susidomi, bet tiktai trumpam. Kai paduodu į rankas pieštuką, situacija labai panaši – maksimum kelioms minutėms... Buvom Vilkaviškyje pas tėtukus, mamai turėjau padaryti kelis pranešimus, tai galvoju, įduosiu Adomui Viliuko pieštukus, tegul papiešia su Mariumi.Bet kur tau! Tiek ilgai kuitėsi pieštukų dėžutėje kol rado flomasterį... Ir pradėjo jį atidarinėti – uždarinėti. Vat čia tai visai kitas reikalas!

Labai stengiasi kalbėti ir bent kelis kartus pakartoti mūsų sakomą kokį nors žodį. Taip vakar išmoko sakyti žalia – TALIA, šaukštas – TAUKTAS. Labai gražiai pasako taip – TIP, bet tokia miela intocija būna :) Noriu – noju, tėtis dirba – tete diba, močiutė – momo, kiaulytė vis dar super – xriuxriu :)
Šiandien pamatė ant mano kojinių katinėlį ir sako man – MIAU MIAU…
Ryte išsiritęs iš lovos puolė uostyti mano didžiąją gėlę ir visaip rodyti, kad jinai labai labai kvepia…
Labai daug kas klausia kokia Adomo akyčių spalva, ir vis žiūri, ar tokios rudos kaip pas tėtį. Praeitą savaitgalį oras buvo fantastiškas, tai ir 6-dienį, ir 7 –dienį buvom Vingio parke. Tuomet aš ir atradau Adomėlio akių spalvą… Tai iš po nutirpusio sniego išlindusios žolės spalva…

Pagaliau pavasaris...

Nors už lango nelabai ir panašu į pavasraį – neseniai pasnigo, bet ore jaučiais pavasariniai kvapai... Jau kelios dienos kaip einame į lauką po 1,5 val. Adomui nelabai įdomu jeigu būna tik su manimi arba tik su Mariumi, tuomet vis bėga link sustatytų mašinų ir nori labai išvažiuoti. Tenka neštis į kiemo vidurį, bet veiksmas vyksta vėl iš pradžių.... Kai kokius 7-87 kartus taip vat parbėga iki mašinų, tuomet tenka eiti namo...
Bet užvakar lauke išbuvome net 1,5 val. Iš pradžių nuėjome į tolimesnę aikštelė, kur Adomas liko sužavėtas čiuožykle. Pasodinu ant viršaus, tuomet (man prilaikant) Adomas nučiuožia, ir sako – Dan! Vat ir vėl sodinu čiuožyklės viršuje, ir vėl čiuožia į apačią, ir vėl Dan! Vat taip visą dieną galėtų čiuožinėti...

Tuomet atėjo berniukas Justas, kurio mamytė nutarė pavaišinti balandžius Justo sausainukais. Priskrido begalė balandžių. Adomui tai buvo kažkas nerealaus. Dabar visi paukštukai vadinami “Ko ko ko” . Čia iš knygutės apie katytę ir Kiemas, tačiau jeigu gyvastis turi sparnelius, vadinasi – KO KO KO.
Pasirodo mūsų berniukas alpinistas! Prieš kelias dienas atrado FOTELIO atlošą ir kraštus. Vaizdelis tai siaubingas, širdis stoja tai pamačius. Ir dar – nerealus reikalas yra pasivaikščiojimai ant sofo stlošo. Marius sako, kad jei nukris – nelips...
Vis dar nesibaigia trankymo etapas. Baisiausiai kai tranko telefonus į sienas (siena sukalta), arba per svetainės stalą...Labai laukiu kada tai baigsis...
Geriausi žaislai yra telefonas ir pakrovėjas. Kiša jungtuką, kad telefonas turi būti kraunamas visą laiką.
Didžiausios emocijos paleidus pelytę. Kai jiani passilepia po šaldytuvu, gulasi ant žemės ir žiūri kur nubėgus.
Vakar įkando Alinai į rankytę, buvom pas jas svečiuse, tai vėl taikėsi įkirsti dantukais į Alinos žandą. Suprantu, kad tie reiškiami jausmai....
Tėtis buvo darželyje, tai daželio vedėja patvirtino, kad tikrai Adomas yra sąrašuose ir mums reikia tik pasakyti nuo kada tiksliai vesime į darželį, nes ten priima po du vaikučius per savaitę.

Sveikinimai kovo 8-tosios proga :)