Pats didžiausias antrojo mėnesio pasiekimas – visiems Kalėdų rytą išdalintos šypsenos! Ir ne šiaip sau luboms ar kokiam žaisliukui, o mamai, tėtei, seneliams… Didžiulė bedantė šypsena :)
Antrąjį mėnesį Adomas vis dažniau GRIEŽTAI pasišaukia mus, jog paimtume jį ant rankų. Neįtikėtina, kaip toks mažas žiogelis, o gali taip tvirtai laikytis savo nuomonės ir pareikalavimai būti kartu su juo yra labai aiškiai pasakomi...
Dar Adomas pradėjo tvirtai laikyti galvytę. Ir sutrumpėjo tarpai tarp miegelių.
Jeigu ne tie baisingi atpylinėjimai ir pilvelio skausmai, būtų viskas labai labai gerai. Guodžia tik vienintelė mintis, kad tai toks etapas, kuris pasibaigs...
1-oji kelionė į svečius pas močiutę Laimą ir senelį Joną.
